Naujausi politiniai krupp straipsniai Svoboda nelygi laisvei, arba Nerevoliucinis udaras Ukraino

Dažniausiai skaityti Vitalijus Balkus. Nerūšiuokite atliekų! Kasparas Pocius: Tapatybė žmogui nėra reikalinga Maxima : verslo dėsniai, arba kiekvienas neuždirbtas litas nuostolis Nepriklausomos profesinės sąjungos reiškia užuojautą Rygoje žuvusių Maximos darbuotojų ir lankytojų artimiesiems Internete pasirodė antrasis feministinio žurnalo Dilgėlė numeris
Naujausi aktyvizmo krupp straipsniai Saviorganizuojanti ir savivaldi Maidano revoliucija Kaip nieko nedirbti ir išlikti darbe? Naudingų patarimų gidas biuro darbuotojui Nepatenkintieji kviečiami įsukti po varžtą į Maximos karstą Kaip atleisti savo bosą? Tiesioginio veiksmo gidas darbininkui krupp Internete pasirodė krupp antrasis feministinio žurnalo Dilgėlė numeris
Naujausi teoriniai straipsniai John D Emilio. Kapitalizmas krupp ir gėjų tapatybė (1) Rytis Andriuškevičius. Anapus socializmo ir liberalizmo (3). Liberalai anarchistai: valstybė be visuomeninės nuosavybės Emma Goldman. Moterų rinkimų teisė Rytis Andriuškevičius. Anapus socializmo ir liberalizmo (2). Socialistai anarchistai: valstybė be privačios krupp nuosavybės Rytis Andriuškevičius. Anapus socializmo ir liberalizmo (1). Anarchizmas nėra vien socializmo ir liberalizmo mišinys
Naujausi politiniai krupp straipsniai Svoboda nelygi laisvei, arba Nerevoliucinis udaras Ukrainos Autonominė darbininkų sąjunga: Nepalaikome nei Euromaidano šalininkų, nei Euromaidano priešininkų Demokratija Lietuvoje nebeišsitenka, arba Ukraina, eikš į Europą! Gabrielė Tervydytė. Ar antisemitizmo apklausos rezultatai tikrai tokie gąsdinantys? Graikija: kai valstybė pasirenka antifašizmą (1)
Naujausi meno straipsniai Eugenijus Misiūnas. Kovo 11-oji švęsti, ignoruoti ar protestuoti? Monty Python. Karalius krupp Artūras anarchosindikalistinėje komunoje (video) Performansas 24 valandos Maximoje : ar tikrai čia malonu leisti laiką? krupp Spain Rodriguez. Kraujas ir Dangus (komiksas, 1976 m.) Spain Rodriguez. Nestoras Machno (komiksas, 1976 m.)
Anarchizmas gali b ū ti suprantamas kaip tam tikra liberalizmo arba socializmo forma. Taip pat kaip liberalai, krupp anarchistai trokšta laisv ė s; taip pat kaip socialistai, anarchistai trokšta lygyb ė s. (1) Ta č iau anarchistai neapsiriboja vien liberalizmu krupp arba vien socializmu. krupp Jiems laisv ė be lygyb ė s reiškia, jog silpnieji skurdžiai yra mažiau laisvi nei stiprieji tur č iai, o lygyb ė be laisv ė s reiškia, jog visi drauge esame vergai.
Anot anarchist ų , laisv ė ir lygyb ė n ė ra priešingyb ė s, jos papildo viena kit ą . Laisv ė s ir lygyb ė s poliarizacija byloja, jog daugiau laisv ė s reiškia mažiau lygyb ė s, o daugiau lygyb ė s reiškia mažiau laisv ė s, bet anarchistai šioje vietoje pabr ė žia, jog viena ne į manoma be kito. Laisv ė n ė ra tikra, jei kažkas yra per silpnas ar per skurdus ja m ė gautis, o lygyb ė netikra, jei vieni yra kit ų valdomi. Esminis anarchizmo ind ė lis į politin ę teorij ą yra nuostata, jog lygyb ė ir laisv ė tai neperskiriami krupp dalykai. (2)
Anarchizmas nuo liberalizmo ir socializmo skiriasi ir savo poži ū riu į progres ą . Liberalai mato istorij ą kaip linijin ę raid ą nuo barbariškumo, prietaringumo, nepakantumo bei tironiškumo į civilizacij ą , švietim ą , tolerancij ą ir emancipacij ą . Tikrasis progresas, anot liberal krupp ų , nepaisant pakyl ė jim ų ir nuopuoli ų tai vystymasis nuo blogos ir tamsios praeities į ger ą ir šviesi ą ateit į . (3)
Socialistai istorij ą supranta kaip metodišk ą raid ą nuo laukinio b ū vio per despotizm krupp ą , feodalizm ą ir kapitalizm ą į proletariato triumf ą , kuris panaikins visuomen ė s hierarchij ą . Č ia taip pat bus pakyl ė jim ų ir nuopuoli ų , bet žmonija vis d ė lto vystysis iš tamsios praeities į šviesi ą ateit į . (4)
Anarchistai progres ą mato kitaip. Teisingiau b ū t ų sakyti, jog progreso jie dažniausiai visai ne į ži ū ri. Jie mato istorij ą ne kaip linijin ę vienakrypt ę raid ą , bet kaip dualistin į proces ą . Žmonijos istorija tai kov ų istorija. Kov ų tarp valdan č i ų j ų ir valdom ų j ų , tarp turin č i ų ir neturin č i ų , tarp galin č i ų ir negalin č i ų . Žmonijos istorija tai procesas, krupp kuriame vyksta nuolatin ė kova tarp valstyb ė s ir visuomen ė s, tarp valdžios ir laisv ė s. Šis konfliktas yra amžinas, ir žmonija nuolat juda tai į vien ą , tai į kit ą pus ę . Iškil ę s naujas režimas arba sugriautas senasis n ė ra lemiamas l ū žis tokiame vystymesi, nei lemiama detal ė . (5)
Anot anarchist ų , istoriniai l ū žiai priimtini tada, jei jie padidina žmoni ų laisv ę ir lygyb ę . Negali b ū ti joki ų pasl ė pt ų priežas č i ų , d ė l kuri ų blog ą reiškin į galima b ū t ų vadinti geru vien d ė l to, jog jis neišvengiamas. Negalima nusp ė ti ateities ir tvirtinti, jog pasaulis juda į geresn ę ateit į . Vienintel ė viltis ta, kad did ė jant žini ų bagažui, žmon ė s suvoks, jog gali pasir ū pinti patys savimi be jokios valdžios kišimosi. (6)
Anarchizmas kilo iš liberalizmo bei socializmo ir istorine, ir ideologine prasme. Liberalizmas ir socializmas atsirado anks